ne

6 ne- praef. 1. paneigia tai, ką žymi pagrindinis žodis: nekantrybė, nelaidininkas, netikslumas; nelietuvis, neeuropietis; negeras, negilus; nepartinis; nebūti, neduoti, nematyti, nežinoti; nelabai, netyčia, netoli. 2. rodo pagrindiniu žodžiu pasakyto dalyko priešybę: nelaimė, negarbė, nesėkmė, nelaisvė, neturtas, neviltis. 3. rodo neigiamus veikėjų, ypatybių ir jų turėtojų, būsenų pavadinimus: nedorėlis, neklaužada, nemokša; nebylus, nelemtas; nebylys, neregys; negalė, nemiga, nerimas. 4. kai kuriuose klausiamuosiuose sakiniuose reiškiant prielaidą ir laukiant patvirtinimo: Ar nematei žirgelio? d.